22 Bir J. Neverauskas. Įsisąmoninimo (mindfulness) psichologija Lietuvoje ir pasaulyje šiuo metu
Įsisąmoninimą (mindfulness) šiuo metu suprantu kaip keletą procesų mūsų sąmonėje, vykstančių paraleliai ir vienas po kito. Įsisąmoninimas gali būti mūsų intencija (siekis), su intencija susijusios mūsų pastangos, intencija ir pastangų rezultate vykstanti praktika, kuri pasireiškia mūsų veiksmais ir elgesiu. Šį elgesį kartojant įsisąmoninimo praktikos tampa mūsų įpročiu. O praktikų rezultate mes galime patirti įsisąmoninimo būseną. Be jokios abejonės, įsisąmoninimo praktikos yra nuostabus ir galingas įrankis mūsų savirefleksijai ir išminčiai.
Įsisąmoninimo praktikos leidžia mums stabtelti ir sukurti galimybes išminties pauzei. Taip pat įsisąmoninimo procesas lavina mūsų metakognityvinius gebėjimus, t.y., gebėjimą stebėti savo mąstymo procesą, o ne automatiškai įsitraukti į jį, taip pat leidžia stebėti ir reguliuoti savo emocijas bei elgesį. Įsisąmoninimo praktikos leidžia nepasiduoti automatiškai impulsams veikti, o išminties pauzės metu svarbiose situacijose apmąstyti kuo daugiau pasirinkimų, jų privalumus bei trūkumus ir rinktis tuos mūsų elgesio pasirinkimus, kurie ves į norimas pasekmes.
Įsisąmoninimas – tai savo gyvenimo komponentų įsisąmoninimas einamuoju laiko momentu iš naujo ir iš naujo atsiveriant einamajai patirčiai. Tai gebėjimas matyti save, kitus žmones ir situacijas iš trečiojo (ir kartu – pirmojo) asmens perspektyvos. Tai gebėjimas daryti pasirinkimus ir priimti sprendimus įvertinus kiek galima daugiau perspektyvų ir pasekmių.
Tokiu būdų įsisąmoninimo praktikos tampa priemone kontempliacijai (dėmesingam svarstymui ir apmąstymui) bei sąmoningesniam santykiui su savo savastimi (skirtingais pjūviais) ir savasties dalimis, kitais žmonėmis ir pasauliu.
Šiuo metu tvirtai tikiu, kad Įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos yra ypač svarbios psichoterapijoje, kaip psichoterapinio proceso pradžia, psichoterapijos mokymosi pradžia ir psichoterapeuto gyvenimo ir darbo pagrindas.
Dr. Julius Neverauskas (julius.neverauskas@psichoterapija.info), LĮGPA Prezidentas
