27 Spa Jurgita Vainauskienė. Atjauta grįstos tėvystės praktika „Atjaučiančių būtybių medis“

„Yra tik du ilgalaikiai palikimai, kuriuos galime tikėtis perduoti savo vaikams: vienas iš jų – šaknys, kitas – sparnai“  (Hodding Carter)

Antrąją LĮGPA konferencijos „Įsisąmoninimo psichologija Lietuvoje ir pasaulyje 2022“ dieną su kolege Lina Noreikiene pristatėme praktikas iš vestos atjauta grįstos tėvystės programos. „Atjaučiančių būtybių medis“ – tai klasikinė tibetiečių praktika, kurią klinikinė psichologė, knygų autorė, meditacijų praktikė, dėmesingo įsisąmoninimo ir atjauta grįstos psichoterapijos mokytoja Susan M. Pollak pritaikė tėvams [1]. Ši praktika ypač naudinga, kuomet yra poreikis priminimui, jog egzistuoja meilė ir išmintingų žmonių vedimas, ir, kad pasaulyje egzistuoja būtybės, kurioms rūpime, kurios yra išmintingos bei atjaučiančios.

• Leiskime sau stabtelėti, pastebėkime kvėpavimą. Pastebėkime pojūčius savo kūne. Leiskime sau įžeminti. 

• Įsivaizduokime, kad esame kaip medis, turime šaknis po savimi, giliai įaugusias į žemę.

• Atkreipkime dėmesį, kad šaknys yra sujungtos su medžio kamienu. Įsivaizduokime jas prijungtas prie savo kūno centro.

• Įsivaizduokime, kad virš galvos yra šakos su lapais ir žiedais, siekiančiais dangų.

• Tarp lapų, medžio šakose yra mokytojų, vedlių, draugų, geradarių, išminčių, šventųjų veidai. Žmonės, kurie mus mylėjo, įkvėpė, palaikė…

• Pajuskime savo ryšį su kiekvienu geradariu.  Pasinaudokime jų meile ir vadovavimu.  Neskubėkime.  Pajuskite ryšį su kiekviena būtybe;  leiskime save maitinti meile ir išmintimi.

• Pajuskime kiekvieno geradario tiesioginį ryšį su mumis.  Gal galime jausti palaikymą.

• Leiskime sau tai priimti. Čia ir dabar. Tarsi sugerkime šią atjautą ir puoselėjimą.

• Prie šio atjautos ryšio medžio galime grįžti bet kada, kai mums reikia patarimo ar jaučiamės vieniši, atitrūkę ar izoliuoti. 

• Pastebėkite savo kvėpavimą, padėkokime sau, kad skyrėme šį laiką. 

Šaltinis:
[1] https://amz.run/6A4w