06 Rgp Ką skaitysime? Mindfulness knygos ir antikos filosofija

Išleidžiama vis daugiau knygų lietuvių kalba, padedančių skleisti mindfulness ir kognityvinės elgesio terapijos (KET) idėjas. Šiais metais pasirodė Ch. Piroddi knygelės 5-6 metų vaikams „Dėmesingumas. Kaip išmokti susikaupti?“ ir „Dėmesingumo link. Veiklos knyga“. Aktyvesni tampa ir lietuvių autoriai: 2020 m. – G. Germanavičienės knyga „Dėmesinga tėvystė“, 2021 m. – A. Bieliausko „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“ (būtina perskaityti visiems, kam patinka I. Yalomo knygos).

Mindfulness praktikavimas atveria kitokį, išmintingesnį požiūrį į gyvenimo prasmę, įtvirtina vertybėmis grįstą gyvenimo būdą. Knygose apie mindfulness bei priėmimo ir įsipareigojimo terapiją irgi rasime įvairių filosofinių klausimų ir pasvarstymų. Norint geriau suprasti, į kokius filosofinius pagrindus atsiremia dėmesingo įsisąmoninimo mokymai, galima pasigilinti į filosofijos istoriją ir teorijas. Ką skaityti, jei norime atrasti išminties šaltinį filosofijoje? Rytų filosofijoje daugiausia mindfulness ištakų rastume budizme, bet patyrinėkime Vakarų filosofijos palikimą.

Pirmiausia – antikos filosofija. Būtų puiku pradėti nuo Platono raštų. Juose rasime ir meninę literatūros galią, ir gilią filosofinę mintį. Susipažinti su Sokrato atrastu būdu gyventi autentiškai ir nepasiduoti mirties baimei, liekant ištikimam dorybei ir tiesai, galime Platono knygose „Sokrato apologija“ ir „Kritonas“. Tvirta Sokrato laikysena teisme – puikus „išminties pauzės“ pavyzdys, taip pat įtikinantis vidinės
laisvės „pralaimėjimo“ aplinkybėse triumfas. „Puota“ atveria meilės paslaptis. Aristotelio „Nikomacho etika“ sužavės taikliomis įžvalgomis apie žmonių dorybes ir ydas, šiuolaikiškai skambančiomis mintimis apie dorybės ugdymo ir įpročio sąsajas, laimės sampratą. Stoicizmo filosofijoje ypač daug minčių, derančių su KET ir dėmesingo įsisąmoninimo metodikomis ir galinčių turėti terapinį poveikį. Sielą ramina, palaiko ir gydo (ypač išgyvenant sunkumus, kančią, nerimą) Senekos, Marko Aurelijaus ir Epikteto samprotavimai apie baimes, laiko branginimą, buvimą dabartyje, atleidimą, laisvę, harmoniją su visata… Dvasios pusiausvyra svarbi ir Epikūro hedonizme, siūlančiame pasimėgauti paprastais dalykais, pavyzdžiui, duonos ir vandens skoniu. Antikos filosofijoje rasime ir „naujoko proto“ pagrindus (gebėjimas įsižiūrėti į dalykus be vertinimo, su nuostaba) ir pagarbos būčiai (ne tik žmogui) bei įsipareigojimo vertybėms, meilės, atjautos ir daug kitų svarbių nuostatų, be kurių mindfulness praktikavimas prarastų prasmę.