Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Pyktis ir atjauta sau

PYKČIO DOVANA

R. W. Novaco [1] išskiria mažiausiai 5 dalykus, kuo pyktis mums naudinga emocija.

Pirma, pyktis suteikia energijos. Ši energija mobilizuoja mus veikti. Suteikia motyvacijossustabdyti žalą ar neteisingumą. Antra,sutelkia mūsų dėmesį į tai, kas gali mums pakenkti. Trečia, pyktis padeda mums ginti/is ir saugoti/is. Tai nugali baimę tam, kas gali sužeisti ar elgiasi neteisingai. Kartais mums reikia pykčio, kad turėtume drąsos.

Ketvirta, pyktis turi aiškią komunikacinę funkciją. Tai praneša, kad kažkas ne taip ir tuo pačiu leidžia kitiems suprasti, kad mes dėl to nesame laimingi.

Galiausiai, tai suteikia kontrolės ir įgalinimo (angl. empowerment) jausmą.

KONSTRUKTYVUS IR DESTRUKTYVUS PYKTIS

Ne visos pykčio reakcijos yra naudingos. K. Neff [2] apibendrina kitų mokslininkų tyrimus ir teigia, jog galima išskirti du pykčio tipus: konstruktyvų ir destruktyvų. Esant destruktyviam pykčiui mes galime atstumti ir kaltinti asmeniškai: „kažkas yra niekšas“. Tai priešiška ir agresyvi energija, dažnai ieškanti kaip atkeršyti ir naikinti.

Konstruktyvus pyktis, toks procesas, kurio metu žmogus stoja į savo pusę ir gina teises be priešiškumo ir agresijos. Jo metu sutelkiamas dėmesys į gynybą nuo žalos ir neteisybės. Toks pyktis nukreiptas į tai, kas blogo padaryta, siekiant suvokti sąlygas, kurios lėmė žalą, bet nėra nukreiptas atakuoti kitą žmogų. Toks pyktis nukreiptas mažinti kančią, nedidina problemos, bet sprendžia jas.

Tyrimų tyrinėjančių atjautą sau ir pyktį nėra daug. Žmonės su aukštesniu atjautos lygiu,nurodo, kad yra linkę rečiau pykti, pvz., stipriai susierzinti taip, kad norėtų rėkti, bet skirtumas buvo mažas. Atjauta sau nėra nesuderinama su pykčiu. Žmonės pasižymintys aukštesniu atjautos sau lygiu, mažiau linkę ruminuoti ar būti apimti piktų minčių, prisiminimų ar keršto fantazijų. Atjautos sau praktika leidžia mums jausti pyktį be savęs teisimo ar slopinimo. Taip pat tokie žmonės nurodo, jog jie rečiau būna verbaliai ar fiziškai agresyvūs per pastaruosius šešis mėnesius, agresijos nebuvimas aiškinamas retesniu ruminavimu [3].

Šaltiniai:

[1] Novaco, R. W. (2010). Anger and psychopathology. In M. Potegal, G. Stemmler, & C. Spielberger (Eds.), International handbook of anger (pp. 465–497). Springer. https://doi.org/10.1007/978-0-387-89676-2_27

[2] Neff, K. (2021). Fierce self-compassion. Harper.

[3] Fresnics, A., & Borders, A. (2017). Angry rumination mediates the unique associations between self-compassion and anger and aggression. Mindfulness, 8(3), 554-564. https://doi.org/10.1007/s12671-016-0629-2

Reda Rizgelytė-Viskontienė
reda@psichologiniskonsultavimas.lt