Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Mokyklose vedamų dėmesingo įsisąmoninimo programų sąsajos su neuroplastiškumu ir kognityvine kontrole šeštų klasių mokinių tarpe

Nauji mokslo tyrimai patvirtina, kad mokykloje vedamos dėmesingo įsisąmoninimo programos gali pagerinti vaikų kognityvinę kontrolę. Tyrimo, publikuoto Human Brain Mapping žurnale, rezultatai rodo, kad 8 savaičių dėmesingo įsisąmoninimo programa pagerino dėmesio koncentraciją šeštų klasių mokinių tarpe ir tai yra siejama su neuroplastiškumu. Kognityvinė kontrolė leidžia savo mintis ir elgesį išlaikyti nukreiptus į tikslą, kas padeda žmonėms atsispirti išoriniams trukdžiams ir išlaikyti dėmesį ties užduotimis. Kaip pastebėjo tyrimo autorius Clemens Bauer su komanda, šie gebėjimai yra labai svarbūs vaikų pažangumui ir mokymosi sėkmei. Kadangi įvairūs šaltiniai teigia, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos pagerina vykdomąsias funkcijas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tarpe, moksliniai tyrimai dar neatskleidė šios naudos neurologiniu pagrindu. Norėdami tai išsiaiškinti, tyrėjai atliko eksperimentinį tyrimą, kuriame dalyvavo 31 šeštos klasės mokinys (11 m. amžiaus). Vaikai buvo atsitiktine tvarka paskirstyti į 8 savaičių dėmesingo įsisąmoninimo programą ir 8 savaičių kompiuterinio kodavimo programą.

Dėmesingo įsisąmoninimo programą sudarė 4 kassavaitiniai 45 min. užsiėmimai su pilnaprotavimo praktikomis. Kompiuterinio kodavimo programos metu buvo imituojama dėmesingo įsisąmoninimo programa. Prieš ir po programos, visi dalyviai atliko ilgalaikio dėmesio atsako užduotis (angl. Sustained Attention to Response Task (SART)), kurių dėka buvo įvertintas ilgalaikis dėmesys ir atsako slopinimas. Taip pat visiems dalyviams buvo atliktas magnetinio rezonanso galvos smegenų tyrimas. Nors abiejų grupių dalyviai pirmojo matavimo metu SART užduotis atliko panašiai, po 8 savaičių programos, grupė, lankiusi dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimus, parodė geresnius rezultatus. Šios grupės vaikai pademonstravo geresnius rezultatus ilgalaikio dėmesio užduotyse. Be to, kodavimo grupės tikslumas po programos sumažėjo, o dėmesingo įsisąmoninimo grupės – ne. Palyginus magnetinio rezonanso tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad geresni ilgalaikio dėmesio užduočių rezultatai buvo siejami su stipresne neigiama koreliacija tarp įprastinės veiksenos tinklo (angl. DMN) ir centrinio vykdomojo tinklo (angl. CEN). Po programos koreliacija tarp minėtų smegenų tinklų buvo aukštesnė dėmesingo įsisąmoninimo programą lankiusių vaikų tarpe. Kitoje vaikų grupėje ši koreliacija netgi sumažėjo. Tyrimo autorius Bauer su komanda atskleidė, kad dėmesingo įsisąmoninimo programos prisideda prie pokyčių smegenyse, o tai vaikams padeda ilgiau išlaikyti dėmesį.

Šaltinis: https://doi.org/10.1002/hbm.25197

Raktažodžiai:
Asta Jakonienė
asta.jakoniene@gmail.com