Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Mindfulness taikymas pedagogikoje

Mes nežinome kokių žinių ar įgūdžių mūsų vaikams reikės ateityje, nes pasaulis keičiasi greitai ir jų pasaulis bus kitoks, nei mūsų. Bet galime būti tikri, kad jiems reikės mokėti sutelkti ir išlaikyti dėmesį, valdyti patiriamą stresą, gebėti klausytis ir mokytis, būti išmintingame santykyje su savimi (mintimis, emocijomis, veiksmais), kitais žmonėmisir pasauliu.

Augančiam žmogui svarbu pažinti ir suprasti kaip veikia jo protas, išmokti valdyti savo dėmesį ir emocijas, gebėti pakelti frustraciją ir rasti būdų motyvuoti save. Taip pat – bendradarbiauti, spręsti problemas, mąstyti ir matyti iš daugelio perspektyvų. Mindfulness praktikos yra puikusįrankis, padedantis ugdyti šiuos gebėjimus. Ir mokykla, kaip bendruomenė, yra puiki erdvė šiuos gebėjimus taikyti ir vystyti toliau.

Moksliniai tyrimai rodo teigiamus mokinių dėmesio valdymo, emocijų reguliavimo,sumažėjusio streso ir nerimo, pagerėjusius tarpusavio bendravimo ir akademinio mokymosi pokyčius jau po dviejų mėnesių mokiniams pritaikytų dėmesingo įsisąmoninimo mokymo programų [1, 2].

Apibendrinant, galima sakyti, kad šių praktikų pagalba stiprinama mokinių savireguliacija – gebėjimas valdyti mintis, emocijas ir elgesį mokymosi procese, bei sėkmingai tvarkytis su streso faktoriais – tiek išoriniais, tiek vidiniais.

Mindfulness praktikoms mokykloje galima paskirti dalį pamokos ar visą pamoką. Tam tikrus pratimus galima atlikti prieš pradedant pamoką ar pamokos metu, prieš atliekant sudėtingą užduotį, testą. Trumpi pratimai, kartojami daug kartų ir nuosekliai, gali tapti klasės kultūros dalimi.

Įsisąmoninimo pratimai gali būti labai naudingi ir individualiame santykyje su vaiku, jam susiduriant su mokymosi, emocijų ar bendravimo iššūkiais.

Kalbant apie įsisąmoninimo mokymą, norisi pabrėžti mokytojo svarbą šiame procese. Pastebėta, kad kai mindfulness mokymas yra paremtas mokytojo asmenine praktika ir įsisąmonintu (įkūnytu) mokymu, vaikai imliau įsitraukia į mindfulness veiklas ir stebimas stipresnis jų poveikis [3]. Taigi, nepakanka tiesiog mokyti įsisąmoninimo pratimų. Mokytojas turėtų ir pats praktikuoti, o mokydamas mokinius įsisąmoninimo praktikų, kartu įkūnyti įsisąmoninimo savybes. Mokytojo dėmesingumas ir buvimas dabartyje mokymo proceso metu savaime tampa papildoma netiesiogine intervencija, papildančia ir pastiprinančia įsisąmoninimo praktikas.

Šaltiniai:
[1] https://doi.org/10.1108/S0749-742320140000018010
[2] https://dev.journalhosting.ucalgary.ca/index.php/rcc/article/view/59860
[3] https://doi.org/10.1007/s12671-018-0944-x

Ieva Mačionytė
ieva.lyja@gmail.com