26 Lie Ką mes iš tikrųjų žinome apie mindfulness mokymų poveikį darbo aplinkai?

Analizuojant mindfulness mokymų darbo vietoje tyrimus, išskiriamos šios pagrindinės kryptys: mindfulness (dėmesingumo) mokymai darbo vietoje ir dėmesingumo įgūdžių lavinimas. Dažniausios sritys, kuriose atliekami tyrimai apie mindfulness poveikį darbui ir dirbantiesiems: sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslo, technologijų, finansų sektoriaus ir su kariuomene susijusių institucijų. Didžioji
dalis organizacijose taikomo mokymų programų rėmėsi MBSR (Mindfulness-Based Stress Reduction) bei MBSR ir MBCT (Mindfulness-Based Cognitive Therapy) deriniu. Kai kuriais atvejais mokymai buvo sukurti atsižvelgiant į profesinį kontekstą. Pavyzdžiui, du tyrimai buvo paremti kariuomenės sukurta „Mindfulness-Based Mind Fit Training“ programa. Remiantis tyrimų rezultatais buvo išskirtos septynios kategorijos:

1. Stresas ir įtampa, įtraukiant depresijos ir nerimo neigiamus poveikius, perdegimą, bendrą savijautą ir atsparumą
2. Objektyvius fizinius rodiklius, kaip kortizolis, kraujospūdis, širdies ritmas ir pan.
3. Našumo įgūdžiai: savęs stebėjimas, atmintis ir dėmesys
4. Sveikatos elgsena: miego kokybė ir trukmė, vaisių ir daržovių valgymas, mankšta
5. Santykiai ir emocijų reguliavimas: savitvarda, pasitenkinimas santykiais
6. Pasitenkinimas darbu
7. Kita (empatija, asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbo –
   nedarbo konfliktas ir t.t.)

Didžiausia mindfulness praktikų nauda buvo pastebėta streso ir įtampos valdymo (iki 88,89%), sveikatos elgsenos (iki 60–66,67%), pasitenkinimo darbu (iki 66,67%) kategorijose. Tyrimuose, kurie analizavo kitas kategorijas (pvz., darbo našumą ar objektyvius fizinius rodiklius) nėra aiškių atsakymų, kadangi dalis tyrimų patvirtino teigiamą poveikį, o dalis tyrimų nerado reikšmingo poveikio. Pabrėžtina, jog šiuose tyrimuose nebuvo nagrinėta vadovavimo veikla ar analizuoti objektyvūs darbo rodikliai.

Autoriai, nagrinėdami skirtingus tyrimus apie „Mindfulness darbo vietoje“ daro išvadą, jog „mindfulness” paremti mokymai gali būti efektyvūs, mažinant darbuotojų patiriamą stresą ir įtampą. Dėmesingumo lavinimas gali turėti teigiamą įtaką ir darbuotojų įsitraukimui bei darbo rezultatams, tačiau reikalinga toliau tęstiilgalaikius stebėjimus. Tęsiant empirinius mindfulness darbo vietoje tyrimus svarbu suvokti, kokios dedamosios turi teigiamą poveikė (pvz. meditacija ar dėmesingi judesiai), kokios praktikos yra efektyviausios, kas gali sustiprinti teigiamą poveikį, o kas – susilpninti, kokius laiko intervalus verta tyrinėti, ir į kokius pagrindinius darbo ir organizacinius bruožus reikėtų atsižvelgti rengiant ir vykdant dėmesingumu pagrįstus mokymus organizacinėse aplinkose.

Šaltinis: http://doi.org/10.1017/iop.2015.95