Jungtinių Tautų Asamblėja pirmą kartą kviečia atkreipti dėmesį į meditacijos svarbą tiek asmeninei, tiek visuomenės gerovei ir didėjantį poreikį pasauliniu mastu spręsti emocinės ir
psichinės sveikatos problemas, kurios įgauna jau beveik pandeminius mastus.

2024 m. gruodžio 21-ąją dieną, kai pasaulis susilieja į ramybės ir susitelkimo ritmą, kviečiame visus prisijungti prie Pasaulinės Meditacijos Dienos šventės.

Tai unikali proga stabtelėti, atsigręžti į save ir kartu su milijonais žmonių visame pasaulyje pajusti ramybės, harmonijos ir dvasinio susitelkimo jėgą.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas nuolat mus skatina bėgti, o proto ir sielos ramybės paieškos tampa tikru iššūkiu. Meditacija ir mindfulness (dėmesingas įsąmoninimas) yra įrankiai, kurie padeda sugrąžinti balansą į kasdienį gyvenimą. Tai ne tik ramybės praktikavimas, bet ir būdas atrasti gilų vidinį ryšį su savimi, savo artimaisiais ir supančia aplinka.

Dabartinės realijos – spartus gyvenimo tempas ir nuolat augantis streso lygis – verčia ieškoti efektyvių sprendimų, padedančių atsipalaiduoti. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad depresija ir nerimas tampa vis didesnė problema pasauliniu mastu. Meditacija – tai ne tik paprasta,
bet ir moksliškai pagrįsta praktika, kuri leidžia sustiprinti emocinę sveikatą bei vidinę ramybę.

Mokslu įrodyta meditacijos nauda:
 Mažina stresą: Įrodyta, jog meditacijai mažina kortizolio lygį, kuris atsakingas už streso
reakcijas (Pascoe ir kt., 2017).
 Geresnė emocinė savikontrolė: Reguliari medidatyvinė praktika aktyvuoja smegenų sritis,
kurios atsakingos už emocijų reguliavimą (Tang ir kt., 2015).
 Nauda fizinei sveikatai: Meditacija prisideda prie geresnės širdies sveikatos, stabilizuoja
kraujospūdį ir stiprina imuninę sistemą (Black & Slavich, 2016).

 Kognityvinių funkcijų stiprinimas: Praktikuojantys meditaciją pastebi pagerėjusį
susikaupimą ir atmintį (Lazar ir kt., 2005).
 Pagerina miego kokybę: Meditacija mažina nemigos simptomus, padeda greičiau užmigti ir
gerina bendrą miego kokybę, mažindama per didelį minčių srautą (Ong ir Sholtes, 2010).
 Mažina nerimą ir depresijos simptomus: Tyrimai rodo, kad meditacija yra veiksminga
mažinant nerimo ir depresijos simptomus, taip pat skatina pozityvesnį požiūrį į gyvenimą
(Goyal ir kt., 2014).
 Padeda valdyti skausmą: Meditacija keičia smegenų atsaką į skausmą, todėl asmenys gali
geriau jį toleruoti ir sumažinti jo suvokimą (Zeidan ir kt., 2011).
 Skatina sąmoningumą (mindfulness): Praktika lavina gebėjimą išlikti dabarties akimirkoje,
priimti savo mintis ir emocijas be vertinimo, kas didina bendrą psichologinį atsparumą
(Kabat-Zinn, 2003).
 Gerina tarpasmeninius santykius: Sąmoningumo praktikos skatina empatiją, atjautą ir
gebėjimą efektyviau bendrauti su kitais, kas lemia geresnius santykius tiek darbe, tiek
asmeniniame gyvenime (Hölzel ir kt., 2011).
 Mažina perdegimo simptomus: Meditacija padeda reguliuoti emocinį ir psichologinį
pervargimą, kuris dažnai susijęs su profesiniu perdegimu, ir padidina darbo efektyvumą
(Shapiro ir kt., 2005).
 Skatina kūrybiškumą: Tyrimai rodo, kad meditacija didina gebėjimą generuoti naujas idėjas
ir skatina divergentinį mąstymą (Colzato ir kt., 2012).
 Pagerina savęs suvokimą: Meditacija padeda pažinti savo elgesio, emocijų ir minčių
modelius, kas stiprina sąmoningumą ir asmeninį augimą (Vago & Silbersweig, 2012).

Prisijunkite prie pasaulinės ramybės ir sąmoningumo bangos – pradėkime nuo savęs ir savo artimųjų. Kartu mes galime sukurti taikesnį, džiaugsmingesnį ir harmoningesnį pasaulį!” – kviečia Dr. Julius Neverauskas, Lietuvos Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas