23 Rgp Dėmesingumu grįsta lyderystė (angl. mindful leadership)
Turbūt esame girdėję, kad visos mūsų sėkmės ir nesėkmės kyla iš mūsų proto. Protas yra mūsų profesinės ir asmeninės sėkmės šaltinis. Toks pats principas veikia ir organizacijoje – kuo protas ramesnis ir stabilesnis, tuo priimami išmintingesni sprendimai. Ne paslaptis, kad išmintinga lyderystė organizacijoje tampa ypač svarbi sėkmingam organizacijos funkcionavimui, įvertinus nuolat augantį organizacijų būtinumą prisitaikyti ir funkcionuoti neapibrėžtume ir iš to kylančius iššūkius. Bet kaip ugdyti išmintingą lyderystę?
Pastaruoju metu ypač daug mokslininkų dėmesio sulaukia dėmesingo įsisąmoninimo (DĮ) (mindfulness) metodas, įgalinantis lyderius nuolat įsitraukti į savo paties tobulėjimą (self-leadership) didinant savižiną (self-awareness) ir gebėjimą suvokti bei efektyviau valdyti savo ir kitų emocijas, vis dažniau įtraukiamas lyderių tobulėjimo mokymus.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad DĮ turi įtakos lyderystės sau (self-leadership) aspektams: santykių kokybei ir komunikacijai (Good et al., 2016), informacijos apdorojimui ir sprendimų priėmimui (Sauer and Kohls, 2011), gebėjimui prisitaikyti prie organizacinių pokyčių (Hyland et al., 2015), gebėjimui susikaupti ir reguliuoti dėmesį, emocijų reguliavimui ir savireguliacijai (Good et al., 2016), įgalina keisti organizacinę kultūrą (Kohls et al., 2013; King and Badham, 2018), gali apsaugoti nuo perdegimo (Roche et al., 2014), didina psichologinį atsparumą, padeda tvarkytis su neapibrėžtumu ir iššūkiais. Taip pat vadovo dėmesingumas susijęs su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir geresniais darbo rezultatais.
Kadangi lyderių gebėjimas priimti efektyvius ir išmintingus sprendimus pagal besikeičiančias aplinkybes yra vienas iš svarbiausių organizacijos adaptabilumo komponentų (Heifetz, Grashow & Linski, 2009), dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas lyderystėje šiandieną tampa esminiu ir apima daug platesnes sritis nei asmeninė gerovė.
