11 Rgs Dėmesingo įsisąmoninimo programų taikymas šeimoms, auginančioms aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčius vaikus

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra vienas iš dažnų sutrikimų, kuris kelia sunkumų vaikų ir jų tėvų gyvenimui. ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai kartu pasireiškiantys sutrikimai: autizmo spektro, specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.), tikai, emocijų, elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai. Tėvai, auginantys vaikus, turinčius ADS susiduria su įvairiais sunkumais. Nustatyta, kad ADS turinčio vaiko auginimas yra rizikos veiksnys šeimos narių tarpusavio santykių kokybei, ypač mamos emocineisveikatai.

Šeimos dėmesingumu grįsta intervencija (angl. Family mindfulness-based intervention, MBI) gali prisidėti prievaikų ir paauglių, turinčių ADS pagalbos būdų, galinčių pagerinti ir vaikų, ir tėvų gyvenimą. Tai dėmesingu įsisąmoninimu paremta 9 seansų tėvų ir vaikų mokymo programa, skirta vaikams ir paaugliams nuo 9 iki 18 metų.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįstos tėvystės mokymų metaanalizė parodė, kad sumažėjo tėvystės stresas, o tai savo ruožtu turėjo teigiamą poveikį išoriniams ir pažintiniams vaiko rezultatams. Kalbant apie šeimas, kuriose auga vaikas, turintis ADS, vaikams ir jų tėvams skirtos dėmesingu įsisąmoninimu grįstos programos pagerino vaikų ADS simptomus, pagerėjo elgesys, akademiniai rezultatai ir tėvų vertinamas socialinis funkcionavimas bei savigarba; tėvai jautė didesnį pasitenkinimą ir laimę taip pat pagerėjo tarpusavio santykiaisu vaikais. Kokybiniu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kas palengvina ir trukdo dalyvavimą dėmesingo įsisąmoninimo programose šeimoms, auginančioms vaikussu ADS.

Autoriai pateikia rekomendacijas programų kūrimui ir plėtojimui:

· Svarbu atlikti dalyvių atranką ir įvertinti ar vaiko elgesys pernelyg netrikdys grupiniam darbui.
· Įtraukiant 8-9 metų vaikus į grupę, būtina atsižvelgti į intelektinius gebėjimus, skaitymo įgūdžius ir refleksiją.
· Rekomenduojama atidžiai aptarti lūkesčius su tėvais ir laiko paskyrimą praktikoms.
· Būtina sutrumpinti vaikų užsiėmimų trukmę, kad vienas užsiėmimas neviršytų 1,5 val. ir padidinti pertraukų skaičių (>1).
· Rekomenduojama daugiau laiko skirti bendravimui su tėvais tarp užsiėmimų, palaikyti nuolatinį ryšį.

Šaltinis: https://doi.org/10.1177/1087054720945023