Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Dėmesingas įsisąmoninimas sporte

Kaip atradai įsisąmoninimą? Kas pastūmėjo tave medituoti? Atsakymai į šiuos klausimus yra be galo svarbūs, nes jie – mūsų sąmoningos kelionės ir meditacijų vidinis variklis. Aš atradau meditaciją ir įsisąmoninimo praktikas per sportą. Būtent čia galų gale supratau, kaip veikia sąmoningumas ir dėmesio sutelkimas. Girdėjau apie įvairiausias technikas, kurios padeda pagerinti šiuos įgūdžius, kol galiausiai nebegalėjau įsivaizduoti, kaip sportininkai gali apie jas nežinoti ir jų nenaudoti!

Daug kartų žiūrėdama krepšinio rungtynes ar stebėdama sportininkus pasirodančius Olimpiadoje, jutau, kaip iš jaudulio kaista mano veidas ir drėksta rankos, o krūtinėje šokinėja širdis. Man! Sporto gerbėjai, kuri palaiko komandą ar sportininką prie televizoriaus ekrano. Tad kaip tuomet jaučiasi žaidėjas aikštelėje, lemtingu metu mesdamas baudą?

Juk tą minutę spaudimas yra neapsakomas ir koncentracija bei sąmoningumas yra neapsakomai svarbūs! Būtent todėl bet kokios mintys užplūstančios mus tą lemtingą minutę (ar tai bus baigiamojo darbo prezentacija, ar Wimbledon‘o finalas) turės neigiamą efektą – juk jos blaško mūsų dėmesį.

Sporto psichologai sutinka, kad vienas svarbiausių dalykų tuo metu yra tiesiog negalvoti ir nesiklausyti, ką sako mūsų vidinis balsas. Šitoks gebėjimas apie nieką kita negalvoti žaidimo metu yra vadinamas „sklandžia būsena“ (angl. flow state). Pasiekę šią būseną sportininkai yra šimtu procentu susitelkę į žaidimą, įsisąmoninę tik į tai, kas vyksta čia ir dabar. Dėmesys tuo metu yra sutelkiamas tik į išorinius, ne vidinius, elementus (kamuolį, komandos narius, priešininkus, t.t.), kurie yra svarbūs žaidimui.

Ar skamba pažįstamai? Ar jau pamatėt, koks svarbus yra įsisąmoninimas sporte? Pasirodo, NBA žvaigždė LeBron James medituoja kasdien, o štai legendinis Kobe Bryant dalinosi tokiais pastebėjimais apie meditaciją: „Man yra be galo svarbu medituoti, nes meditacija mane paruošia dienai. Jei to
nedaryčiau, tiesiog vaikyčiausi dieną, užuot galėdamas ją kontroliuoti. Sakydamas kontroliuoti, neturiu omeny įvykių sukėlimo. Tiesiog galiu kontroliuoti savo pasirengimą bet kam, kas atsitiks.“ K. Bryant minėjo, kad susidomėjimas meditacija įsižiebė tą pačią akimirką, kai jis išgirdo, kad įsisąmoninimo technikos ir pratimai padės krepšiniui. Tai buvo jo meditavimo pradžios variklis. O ar jūs turit kibirkštėlę, kuri skatina praktikuoti?

Greta Petkauskaitė
greta.petkauskaite@gmail.com