Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Dėmesingas įsisąmoninimas komandose (angl. team mindfulness)

Paprastai, kalbant apie dėmesingo įsisąmoninimo (DĮ) užsiėmimus darbuotojams, galvojama apie DĮ naudą asmeninei žmogaus gerovei. Tačiau, bet kuri organizacija, norinti pagerinti komandinį darbą, turėtų apsvarstyti dėmesingumo naudą visai komandai (angl. team mindfulness).

Dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai organizacijos viduje, nors imlūs laikui, yra tvari investicija ne tik į darbuotojų gerą savijautą, bet ir geresnį ilgalaikį mikroklimatą komandoje. Visuomet smagu matyti, kai užsiėmimų pabaigoje grupė iš atskirų žmonių tampa komanda, kurios nariai, praktikuodami priėmimą (angl. acceptance), lengviau priima kitokį kolegų požiūrį ir skirtingas nuomones. Taip pat, DĮ veikia bendravimo įgūdžius – praktikuojant dėmesingą bendravimą (angl. mindful communication) komandos nariai labiau įsiklauso ir girdi ne savo vidinį dialogą, o tą akimirką kalbantį kolegą. Be to, paliekama daugiau erdvės kitam žmogui išsisakyti, jo nepertraukiant patarimais ar savo panašiomis istorijomis. Dėmesingos praktikos taip pat kviečia įsisąmoninti vidinius vertinimus ir juos atpažinti, todėl ugdant nevertinantį požiūrį (angl. non judgemental awareness) sumažėja kolegų skirstymas į sau panašius ir ne tokius panašius bei su tuo susijusiomis prielaidos apie jų požiūrį, elgesį ar apibendrinančias nuostatas. Dėl šios priežasties pokalbiai ir bendravimas komandoje tampa atviresni, komandos nariai jaučiasi saugūs laisvai reikšti savo mintis, emocijas ir poreikius. Atvirumas patyrimui (angl. openess to experience), kaip sudėtinė DĮ praktikų dalis, padidina komandos kūrybiškumą, kai be išankstinio nusistatymo, komandos nariai tampa lankstesni išbandyti įvairias idėjas ir sprendimo būdus, nesipriešinti iššūkiams ar sunkumams. O dėka naujoko proto nuostatos (angl. Beginer‘s mind), galime ugdyti smalsią ir žaismingą komandą, žinančią, kad kai kuriuos dalykus galima planuoti, o kai kuriuos – tiesiog leisti jiems įvykti smalsiai atsiveriant tam, kas bus. Be to, dirbti ir įsitraukti į darbą tampa įdomiau, nes naujoko protas yra smalsus (o ne „žinantis“), mato daugiau galimybių, nei yra įprasta matyti būnant automatiniame pilote.

Dėmesingas įsisąmoninimas, kaip gebėjimas įsisąmoninti dabartinės akimirkos patirtis be vertinimo, padeda pastebėti vidinius impulsus veikti bei reaktyvumą. Kad ir koks stiprus impulsas, pavyzdžiui, pasakyti ką nors piktai ar kategoriškai, su juo galima išbūti ir padarius išminties pauzę, suformuoti atsaką vėliau. Dažniausiai, situacijai praėjus, pasikeičia ir mintys, ir emocija, taigi ir situacijos vertinimas. Šis aspektas ypač mažina konfliktus komandose, skatindamas konstruktyvų problemų sprendimą. Nors empatija ir atjauta nėra tiesiogiai DĮ užsiėmimuose ugdoma savybė, tačiau kuo mažiau esame automatiniame pilote, tuo didėja tikimybė pastebėti tą akimirką nuliūdusį kolegą ir atreaguoti.

Dėmesingas įsisąmoninimas taip patsuteikia išskirtinę galimybę įsisąmoninti savo gynybos mechanizmus bei išmoktas taisykles, tyrinėjant ir keičiant, kurti ryšį su savimi, kolegomis ir pačia organizacija. O esant ryšyje, kaip patvirtina ir pati evoliucija, jaučiamės saugūs ir nešvaistome energijos kovai ar vengimui, galime susikaupti kūrybiškam ir susitelkimo reikalaujančiam darbui, bei susiplanuoti savo dieną taip, kad jos eigoje atitektų svarbi vieta bendravimuisu kolegomis.

Tad kviečiame į dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimus žiūrėti plačiau – nuo individualaus iki komandinio ir organizacijos kultūros lygmens. O geriausias būdas pradėti – ne apie tai skaityti, o patirti!

Gintarė Dailydė
gintare.dailyde@gmail.com