Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Dėmesingas įsisąmoninimas gedėjimo procese

1. Pripažinkime irįsisąmoninkime praradimą

2. Pasirūpinkime sielvarto apimtu kūnu

3. Pripažinkime pažeidžiamumą irsuteikime sau drąsos

4. Leiskime sau keistis

 

Atsisėskime patogiai, įkvėpkime ir iškvėpkime.

Stebėkime kvėpavimą. Leiskime kvėpavimui pasirūpinti mumis. Dabar prisiminkime asmeninę netektį. Tai gali būti draugo, mylimojo, giminaičio mirtis ar bet koks kitas praradimas, kurį ilgai nešiojame su savimi.

Pradėkime nuo kūno pojūčių tyrinėjimo.

Kokius kūno pojūčius pastebime? Koks kūnas dabar, galbūt erdvus, tuščias, pilnas, suglebęs? Ką mano kūnas dabar sako? Pridėkime ranką prie širdies ir stebėkime, kaip širdis laiko sielvartą. Ji pilna netekties. Švelni, mylinti, pažeidžiama ir plakanti mūsųširdis. Leiskime sau ilsėtis su jos plakimu.

Dabar stebėkime pojūčius gerklės srityje.

Gerklė dažnai yra susijusi su sielvartu. Ji uždara, joje galime jausti skausmą, atsirandantį, kai norime verkti, kai esame šokiruoti. Įsisąmoninkime, kur dar sielvartas yra kūne – tai gali būti pilvas, krūtinė, skrandis. Visi jie kažką laiko ir kūnas tai žino.

Dabar savo dėmesį nukreipkime į emocijų stebėjimą. 

Kokie jausmai kyla? Galbūt tai liūdesys, pyktis, meilė, nusivylimas. Galbūt galime sau leistijausti tai, ką jaučiame. Nevertinkime, tiesiog būkime. Leiskime savo emocijoms kilti, pasitikime jas. Neslopinkime jų ir taip pat nemaitinkime, tiesiog stebėkime. Emocijos yra mūsų sielvarto energija. Ir jos keičiasi. Jos visada keičiasi, kaip ir pats gyvenimas. Galbūt galime būti sau švelnūs šiuo metu. Jei jausimės priblokšti, stabtelkime ir stebėkime kvėpavimą.

Tiesiog ilsėkimės, būkime.

Tegul sielvartas atlieka savo darbą. Leiskime sau gydyti. Neskubinkime savęs ir švelniai leiskime vykti pokyčiams. Dabar apmąstykite savo gyvenimo sielvartą ir kaip tai siejasi su kitų žmonių patirtomis netektimis. Žinojimas, kad netekties patyrimas yra būdingas žmonijai, gali būti gydantis. Tai atsitinka visiems ir sunku priimti pokyčius, sunku atsisveikinti. Tačiau nustojus kovoti su netektimi ir pokyčių
neišvengiamumu, galima atsiverti naujai patirčiai. Mes galime išlaisvinti savo meilę, džiaugsmą ir dėkingumą per šią sunkią netekties kelionę, per praradimą, per liūdesį, su pažeidžiama ir švelnia širdimi.

Šaltiniai:
[1] https://amzn.com/1782491120
[2] https://tinyurl.com/y464mvwd

Lina Noreikienė
jakaitelina@gmail.com