13 Rgp Dėmesingas įsisąmoninimas gamtoje
Koks jausmas būti gamtoje? Kiek jaučiamės susiję su ja? Tai klausimai, kuriuos galime užduoti sau būdami natūralioje aplinkoje ir stebėdami gamtos poveikį mums. Tyrimai rodo, kad ryšys su natūralia aplinka yra svarbus mūsų gerovei. Kuo labiau jaučiame ryšį su gamta, tuo labiau esame linkę joje praleisti laiką ir ją saugoti [1]. Ir atvirkščiai, atitrūkimas nuo gamtos daro neigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai [2]. Nors natūralios aplinkos stebėjimas net nuotoliniu būdu (nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali pagerinti nuotaiką ir skatinti tvarų elgesį, tačiau labiausiai gamtos nauda išryškėja tiesioginio, net ir trumpo (pvz., 15 minučių) poveikio metu. Nepaisant vis daugėjančių įrodymų apie gamtos teikiamą naudą, panašu, kad šiuolaikinio žmogaus ryšys su ja, deja, silpnėja.
Naujausi tyrimai rodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas stiprina teigiamą patirtį gamtoje [3]. Dėmesingumas gamtai gali padėti mums maksimaliai pasisemti iš savo patirties. Buvimas esamame momente gali sustiprinti gamtos poveikį ir atlikti svarbų vaidmenį puoselėjant gilesnį ryšio jausmą [4]. Jei kažkuris aplinkos aspektas (teigiamas ar neigiamas) nėra mums ypač svarbus, esame linkę būti ne itin atidūs savo aplinkai. Atkreipus dėmesį į gamtą esamoje vietoje, galima keisti šį įprotį (pvz., kelio ženklai gali padėti keliautojams labiau atkreipti dėmesį į gamtos naudą). Kai žmonės pamokyti, kaip labiau įsitraukti į vaikščiojimą lauke (pvz., pastebėti savo pojūčius ar pažvelgti į gamtą iš menininko perspektyvos), jie labiau patenkinti supančia gamta, palyginti su pasivaikščiojimu, kuomet tiesiog buvo liepta suplanuoti savo išvykas [5].
Tad kviečiu praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą būnant gamtoje ir sutelkti dėmesį į natūralios aplinkos elementus, taip vis labiau stiprinant ryšį su gamta. Tam gali padėti dvi paprastos dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ryšio su gamta stiprinimui:
1. Vaikščiok ir stebėk. Pasivaikščiodami skirkime laiko IŠ
TIKRŲJŲ pažiūrėti į savo mėgstamą medį, patyrinėti parką arba pastebėti kažką naujo. Pastebėkime gamtos sukurtas formas, kas pasikeitė ar keičiasi, kuomet praeiname tą pačią vietą nebe pirmą kartą.
2. Sėdėk ir stebėk (idėjos gamtos stebėjimui):
·Atsidarę langą, pajauskime gryną orą, sėdėkime ir klausykimės
gamtos garsų.
·Sėdėkime, kol saulė visiškai nusileis.
·Sėdėkime, kol lietus baigsis arba prasidės.
·Stebėkite dirbantį, žaidžiantį gyvūną ar net vabzdį, kol jis iškeliaus savais keliais.
·Sėdėkime, kol paukščiai baigs čiulbėti.
·Jei galima, sėdėkime po medžiu, kol jis leis nukristi lapui ir matysime (ar net išgirsime), kad jis nukrenta ant žemės.
·Atsisėskime ant ežero kranto ir stebėkime vandens paviršių, kol vėjas sukels bangeles.
·Sėdėkime tol, kol debesis visiškai pakeis formą ir išnyks arba praeis horizonte.
Šaltiniai:
[1] https://doi.org/10.1371/journal.pone.0087422
[2] https://doi.org/10.1016/S0272-4944(03)00022-7
[3] https://doi.org/10.1007/s12671-016-0542-8
[4] https://doi.org/10.1177%2F0146167209341649
[5] https://doi.org/10.1177%2F0013916511423808
