Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Darbas ir mindfulness: kaip dirbti išmintingiau ir lengviau

Daugelis dirbančių žmonių pastebi, jog darbe jaučia nerimą, įtampą ir tai didžiąja dalimi kyla dėl iš aplinkos kylančių reikalavimų ugdyti tokius produktyvumo įpročius, kaip nuolatinis aukštų rezultatų siekimas, pastovus buvimas įsijungus (on-line režimu), konkuravimo skatinimas ir pan. Savo darbų stebėjimas, prioritetų nustatymas ir gyvenimo ritmo sulėtinimas gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę ir, paradoksalu, produktyvumą. Įsisąmoninto dėmesingumo praktikos gali sumažinti ar padėti išeiti iš įprasto dirbančio žmogaus režimo – būti nuolat produktyviam ir nuolat per daug užsiėmusiam.

Ilgas darbų sąrašas gali sukelti nerimą, ypač jei nesame sąmoningi, tikslingi ir dėmesingi savo vidinei būsenai. Turint nebaigiančių darbų sąrašą, pagal nutylėjimą, protas paprastai norės sutelkti dėmesį į kitą dalyką, kurį reikės užbaigti ar padaryti. Dėl to galime atsidurti nesibaigiančioje įkyraus produktyvumo kilpoje, kuri po kurio laiko gali pernelyg lengvai mus išdeginti ir atimti netgi gyvenimo džiaugsmą. Pastebėkime, kaip technologijos lengvai mus įsuka į produktyvumo maniją, paskatinant kone priverstinį naudojimą telefonu. Kaip jaučiatės, kai žinote, jog jūsų laukia neperskaityti el. laiškai, tekstai, komentarai ir žinutės?

3 žingsniai, kaip Mindfulness gali padėti padidinti produktyvumą:

1. Stebėkite įsišaknijusį „hiperproduktyvumo” modelį.

Galime išlipti iš beprasmiško, įkyraus ir priverstinio produktyvumo traukinio, kai dažniau leisime dalykams būti tokiems, kokie jie yra. Dėmesingumo praktikos padeda pastebėti realybę ir nieko papildomai nepridėti prie savo patirties; tiesiog pastebite, koks yra protas, kai nesate paskendę mintyse. Ar tai, ką darote, yra taip svarbu? Ar tai taip skubu? Ar dabar tam tinkamiausias laikas? Ar dabar tam esate geriausios psichinės ir emocinės būsenos? Šie atsakymai tampa aiškesni po sąmoningos pauzės, net jei neturite laiko ar nenorite medituoti.

2. Medituokite reguliariai, net jei tai trunka tik 1-3 min.

Paradoksalu, bet dėmesingumo meditacija iš esmės yra visko atsisakymas ir tiesiog pastebėjimas to, kas jau yra čia ir taip. Meditacijos metu iš tikrųjų darote mažiau, nes nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. Suvokdami ir įsijausdami į šią tiesą, galite apsisaugoti nuo priverstinio produktyvumo. Meditacijos
metu produktyvumu paremtos įkyrios mintys atsiskleidžia kaip paprasti ir trumpalaikiai pasirodymai sąmonėje. Galime paklausti savęs, kokia produktyvumo prasmė, jei nesame esantys čia ir dabar, ir sąmoningi savo būtyje, negyvename pakankamai paprastai, lengvai, džiaugsmingai ir kantriai? Be to, kokia tikroji mūsų produktyvumo ar nesibaigiančios veiklos kokybė, jei retai ilsimės? Pauzės ir poilsis iš tikrųjų gali padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą.

3. Suvokite terminus ir prioritetus, ir sulėtinkite tempą.

Ar kada nors pastebėjote, kad puikūs kalbėtojai pasižymi lėtesniu tempu? Jei užduotį reikia atlikti ne iš karto, sulėtinkite tempą arba palaukite geresnio laiko: „Lėtesnis yra greitesnis”. Sąmoningumas padeda mums aiškiau tai suvokti. Ar skubotas gyvenimas yra išmintingas? Skubėjimas atliekant užduotis trukdo patirti proceso malonumą, savirealizacijos džiaugsmą, o galbūt ir kūrybiškumą. Taip pat dėl to dar labiau sumažėja mūsų produktyvumas. Kaip jaučiatės, kai žmonės bando paskubinti bendravimą su jumis arba skubina seksą su jumis? Ar atkreipėte dėmesį į savo vaiko žvilgsnį, kai jis pajunta, kad bendraudami su juo skubate? Tikėtina, kad jei tai padarytumėte, viską mestumėte dėl jų.

Kuo daugiau praktikuojame sąmoningumą, tuo labiau esame atsakingi už savo produktyvumą ir tuo mažiau jis priklauso nuo mūsų nesibaigiančių darbų sąrašo. Taip išmokstama teikti pirmenybę tik toms užduotims, kurios yra neatidėliotinos, o ne toms, kurias norite beprasmiškai išbraukti iš darbų sąrašo. Praktikuojant dėmesingumą galime padidindami visko, ką darome, kokybę ir efektyvumą bei džiaugsmą, kurį teikia tiek pačios užduotys, tiek jų atlikimo procesas. Išmintingesnis elgesys gali reikšti, kad el. paštą tikrinsite tik du kartus per dieną arba periodiškai išjungsite visus iššokančius pranešimus savo telefono ekrane. Taip darysime pasirinkimą, jog mes patys valdytumėm savo gyvenimą, o ne automatiniai įpročiai.

Janina Sabaitė
janina.sabaite@psichoterapija.info