19 Rgp Būti savo išgyvenimų liudininku
Sarah Peyton savo knygoje „Your Resonant Self Workbook“ rašo apie tai, kaip svarbu mokėti atliepti įvairiausius savo patiriamus emocinius išgyvenimus. Jeigu mums pasiseka, ir tokį gebėjimą turėjo mama arba kitas mus auginęs žmogus, tai įsirašo mūsų prefrontalinėje smegenų žievėje. Anot Saros Peyton, tuomet mūsų emocinės smegenys, kaip vaikas, gali patirti įvairiausius jausmus, o mūsų smegenų žievė, kaip mama, geba šiuos išgyvenimus atpažinti, suprasti ir su atjauta priimti. Tuomet mums nereikia bijoti savo jausmų.
Sarah Peyton cituoja genetiką Mosche Szyf, kuris teigia, kad kiekviena mūsų prefrontalinės smegenų žievės ląstelė yra paženklinta mūsų mamos buvimo arba nebuvimo. Ir čia turimas omenyje ne tiek fizinis buvimas, o buvimas emociškai prieinamai.
Suprasti, kiek mūsų vidinė, smegenų žievėje gyvenanti „mama“ priima mūsų emocijas galime pasityrinėję, kiek esame atviri savo emocinėms patirtims. Ar leidžiame sau išgyventi liūdesį, baimę, meilę, džiaugsmą, pyktį, troškimą, seksualinius ir kitus jausmus?
Jeigu ne, galbūt mums trukdo kadaise sudaryti pasąmoniniai kontraktai, kuriais pažadėjome sau ar sau svarbiems žmonėms, kad vienų ar kitų jausmų nejausime arba neparodysime.
Anot Saros Peyton, kontraktus mes sudarome po traumuojančių emocinių išgyvenimų, ir jų tikslas beveik visada būna užtikrinti, kad išliks mūsų ryšiai su svarbiausiais žmonėmis. Kontraktas susideda iš kelių standartinių komponentų: su kuo jis sudaromas, kas įsipareigojama, ir kokiu tikslu. Paprastai kontraktas baigiasi besąlygine prielaida „Kad ir kiek man tai bekainuotų“. Pavyzdžiui, pati Sarah Peyton anksti išmoko, kad jeigu jos mama ant jos supykdavo, nebuvo galima parodyti pykčio jos atžvilgiu, nes tuomet mama ilgai su ja nesikalbėdavo. Todėl ji sudarė su savimi tokį kontraktą: „Aš, Sara, prisiekiu sau, kad kai kitas žmogus ant manęs pyks, visuomet galvosiu, kad jis teisus. Tai darysiu tam, kad išsaugočiau ryšį su mama, kad ir kiek man tai bekainuotų.“
Vėliau šie kontraktai paprastai generalizuojasi ir galioja ir kitiems santykiams, ne tik santykiui su tuo žmogumi, su kuriuo buvo sudaryti. Kai kyla rizika, kad sulaužysime kontraktą, kyla nerimas ir aktyvuojasi vidinis kritikas. Kontraktą „sulaužius“ gali kilti labai stiprios neigiamos emocijos. Anot Saros Peyton, kuo daugiau tokių kontraktų mums teko sudaryti, tuo labiau jie gali trukdyti priimti save ir savo jausmus. Todėl įsisąmonintus kontraktus galime atšaukti, jeigu jaučiame, kad jie jau nebetarnauja mūsų gerovei.
