Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Atjauta grįsto dėmesingo įsisąmoninimo praktika tėvystėje: Turėti užnugarį

LĮGPA konferencijoje su Lina Noreikiene pristatėme keletą praktikų iš programos tėvams „Atjauta grįsta tėvystė. Augindami vaikus, nepamirškime pasirūpinti savimi“. Viena iš praktikų „Turėti užnugarį“, kuri skirta atsparumui stiprinti, gali padėti atlaikyti iššūkius, kai mes patys arba vaikas išgyvename iššūkių keliančią situaciją ir jaučiame, kad praverstų papildoma parama.

Pradėkime įsisąmonindamisavo pojūčius kūne. Keletą akimirkų pastebėkime savo kvėpavimą.

Leiskime iškilti prisiminimams apie laikotarpį, kuomet kažkas mus saugojo: gal tai buvo mama arba tėtis, brolis ar sesuo, draugas, mokytojas ar giminaitis… Kokie pojūčiai mūsų kūne: žandikaulyje, stubure, pečiuose? Prisiminkime, kaip tuomet jautėmės: gal stiprūs, ryžtingi, dėkingi, gal jautėme palengvėjimą, gal buvom kovingai nusiteikę ar kilo kitų jausmų…

Prisiminę, kaip atrodė tai, kai mus saugojo kažkas kitas, pabandykime patys sau būti tuo sąjungininku, būti užnugariu. Pastebėkime, koks jausmas būti savo pusėje, būti tuo, kuriam mūsų pačių interesai yra svarbiausi, kuris gina ir saugo. Galime priminti sau, kad esame svarbūs. Kad mūsų poreikiai yra svarbūs.

Ir mums gali kilti įvairiausių reakcijų, pavyzdžiui, gal gėda, kad reikia apsaugos ar paramos, gal jausmas, kad mums nereikia pagalbos. Tiesiog pastebėkime šiuos jausmus, leiskime jiems būti, bet tuo pačiu, gal galime šiek tiek atsitraukti nuo jų, tarsi padarydami šiek tiek erdvės tarp mūsų pačių ir šių nuvertinimo ar gėdosjausmų, jei tokie kyla.

Prisiminkime laikotarpį, kai buvome palaikantys sau, kai palaikėme save sunkiu metu. Pavyzdžiui, esant ligai ar atsitikus kokiai nelaimei, ar kalbantis su žmogumi, kuris mus nuliūdino ar įskaudino. Pastebėkime pojūčius savo kūne, pabūkime su tuo, kas iškyla.

Įsisąmoninkime, kaip yra, kai esame savo pačių „užnugariu“. Ką pastebime? Užfiksuokime, ką iš tikrųjų reiškia rūpintis savimi. Leiskime tai patirtisavo kūnu.

Tebūnie tai resursas, netgi tokia savotiška „supergalia“, kuri mums yra visada, kai to reikia.

Įsisąmoninkime šią patirtį, gautą pratimo metu, vėl grįžkime prie kvėpavimo stebėjimo. Kai būsime pasiruošę, lėtai atmerkime akis ir išsitempkime. Po varpelio garso pratimą baigsime.

Šaltinis: Pollak, S. M. (2019). Self-Compassion for Parents. Nurture Your Child by Caring for Yourself. The Guildford Press.

Jurgita Vainauskienė
jurgita0503@gmail.com