02 Rgs Afirmacijos vaikams
Afirmacijos – tam tikri pozityvūs teiginiai, vartojami savęs programavimo ir savitaigos tikslais. Frazės (vieno žodžio ar trumpo sakinio, kad lengviau įsiminti), kurias su vaikais galima kartoti garsiau ar tyliau, pradžioje kartu su suaugusiuoju, ypač kuo jaunesnis vaikas, vėliau paraginti išbandyti ir vienam (galima žiūrint į savo atspindį veidrodyje). Ideali vaikų pažintis su afirmacijomis – stebėti tėvus, praktikuojančius šį metodą, pvz., pakeliui į darželį/ mokyklą.
Siekiant naudos iš šio metodo, nereiškia būtinybės mokytis stebuklingai ar įmantriai skambančių žodžių ar jų junginių.Tai gali skambėti visai primityviai: „nežinau…“, „lai būnie“, „kaip bus, taip“, „aš galiu“, „aš esu stiprus(-i)“.
Dėl žodžių prasmės, tai pat dėl to, kad kartojant tuos žodžius mes esame susikaupę, rimsta protas. Sutelkę dėmesį į vieną žodį ar frazę, atitraukiame jį nuo minčių.
Visuomenėje tokios trumpos teigiamos frazės dažnai vadinamos „mantromis“, tai gali klaidinti, nes iš tiesų afirmacijų ir mantrų poveikis ir pobūdis skiriasi. Afirmacijos gali būti laikomos tam tikra plačiajai visuomenei pritaikyta mantrų forma, turinčia stiprų teigiamą psichologinį ir energinį poveikį.
Vaikai turi žinoti, kad besikartojančios mintys yra tarsi vėl ir vėl perklausoma mėgiama daina. Svarbu paminėti, kad visi žmonės, nepaisant jų amžiaus, susiduria su besikartojančiomis mintimis galvoje. Galime paklausti vaikų, ar jie klauso muzikos. Ką jie daro, kai nori pakeisti nepatinkančią muziką? Ar perjungia kitą, gal pakeičia radijo stotį ar tiesiog parsisiunčia kitą mėgstamą muziką?
Pakalbėkime apie mūsų vidinį balsą, apie negatyvias mintis, „dainas“, kurias kartais girdime savo galvoje. Kartais galvoje sukasi mintys, jog esame nepakankamai geri kažkam, jaučiamės prislėgti. Kitais kartais galvoje skamba pozityvios „dainos“, kurios padeda siekti savų tikslų bei jaustis geriau.
Jei „dainos“ galvoje skamba apie baimę: „aš to negaliu padaryti <…> aš bijau <…> nesu tam pakankamai geras(-a) <…> su manimi niekas nenori draugauti <…> aš kvailas(-a) <…> aš bjaurus(-i)“, tuomet neabejotinai aplanko nepasitikėjimo jausmas, nerimas ar pyktis. Tuomet darosi keblu pastebėti gerus ketinimus ar įvykius aplinkui, viskas atrodo niūriau.
Afirmacijos gali tapti vaikų kasdienybe: pakeliui į ugdymo įstaigą, prie vakarienės stalo, kalbant apie „šiandien dėkoju už“ (galima nupiešti, naudoti spalvinimo paruoštukus su afirmacijomis, užrašyti, pasakyti), pamokų/ būrelių metu įterpiant mini meditaciją, naudojant laikmatį (ypač pradžioje jiems ramiau stebėti, kiek liko laiko meditacijai) ir kartojant tą pačia frazę, pvz., „šypsokis – pasaulis šypsosi tau, atitinkamai atliekant judesius su pirštais.
Lai vaikai supranta, kad kaip ir maistas, kurį mes valgome, taip ir mintys lemia mūsų elgesį bei savijautą. Išmokykime juo kurti pozityvias „dainas“.